- skanėsis
- skanė̃sis sm. ppr. pl. (2) DŽ, LKGI355, OGLII221; Rtr, Mš, Ser žr. skanėstas 1: Visi tavo skanė̃siai ir pyragai liko rytdienai Ob. Skanė̃siai ne kožnam valgyt Vžns. Bulvė su druska, jei dar iš kur motutė parūpindavo, – skanėsis!.. rš. Padarydavo ten visokių skanėsė̃lių iš to medaus Mšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.